Ar Lietuvoje mygtuką „Patinka“ pakeis „Pirkti“?

Inga Bitinaitė, TNS LT

2011 09 19

Ar Lietuvoje mygtuką „Patinka“ pakeis „Pirkti“?

Rinkodaros specialistai vis dažniau kalba apie f-komerciją, su kuria kol kas daugiau eksperimentuojama Vakarų rinkose. Ir nors pasauliniu mastu jos perspektyvos dar miglotos, f-komercija įdomi ir Lietuvoje, nepaisant to, kad tradicinė el. komercija mūsų šalyje yra tik pamažu įsibėgėjanti sritis.

Nuomonės skiriasi

Visame pasaulyje augant „Facebook“ auditorijai, šio socialinio tinklo platforma tapo itin patraukli reklamuotojams ir elektroninės komercijos atstovams, norintiems pasiekti tikslines grupes ir populiarinti prekių ženklus, nukreipti lankytojų srautą į tiesioginę svetainę, informuoti apie naujienas ir pan.

Atsiradusi galimybė prekiauti pačioje „Facebook“ svetainėje (angl. f-commerce arba Facebook commerce) išplėtė socialinės komercijos galimybes. 2009 m. JAV „Facebook“ pradėjusi veikti pirmoji parduotuvė, prekiavusi gėlėmis, f-komerciją išplėtė nuo paprasčiausių pardavimų iki visos sprendimų sistemos, padedančios parduoti, pasitelkus socialinį tinklą. Šiandien tiesioginius pardavimus „Facebook“ platformoje atlieka tokie prekių ženklai kaip, pavyzdžiui, „Coca-Cola“, „Disney“, „Starbucks“, „Levi‘s“.

Tačiau specialistai, diskutuodami apie f-komerciją, išsiskiria į dvi – entuziastų ir skeptikų – grupes. Optimistiškai nusiteikę analitikai teigia, kad tik laiko klausimas, kada f-komercija nukonkuruos vieną didžiausių JAV el. parduotuvių „Amazon.com“, o mygtuką „Patinka“ pakeis „Pirkti“. Jų manymu, f-komercija yra viena perspektyviausių verslo modelių socialinėje medijoje.

Skeptikų nuomone, f-komercija gali susilaukti panašios nesėkmės kaip ir prekyba „Second Life“ erdvėje. 2006 m. į ją daug investavo keli žinomi prekių ženklai tik tam, kad suprastų, jog joje niekas nenori pirkti. Pesimistiškai nusiteikusių specialistų teigimu, tokio likimo gali sulaukti ir prekyba „Facebook“ socialiniame tinkle – jeigu žmonės ten neperka dabar, vadinasi, jie nepirks ir ateityje.

Šiuos argumentus sustiprina ir Amerikoje atlikta prekybininkų internete apklausa („The State of Retailing Online 2011“, atlikta rinkos tyrimų kompanijos „Forrester Research“). Didžioji dalis apklaustųjų teigė, kad, dingus „Facebook“, jų pardavimai nė kiek nenukentėtų. O patį socialinį tinklą jie nurodo kaip mažiausiai sėkmingą rinkodaros įrankį, pagal svarbą jį rikiuodami po el. pašto, mokamos paieškos ir partnerių rinkodaros (angl. Affiliate marketing).

Šiuo metu f-komercijos entuziastų stovyklos atstovai aktyviai išbando ir vysto prekybą internete. Tuo metu skeptikai laukia nuošaly ir stebi, kaip seksis konkurentams, o tai, norint išlaikyti lyderio pozicijas, yra pakankamai rizikinga. Kol kas vienareikšmiškas išvadas daryti dar anksti, tačiau, jeigu f-komercija visgi taps sėkmingu rinkodaros įrankiu, ji kartu su jau išpopuliarėjusiais grupiniais pirkimais turės didžiulės įtakos visos el. komercijos augimui.

Kokia situacija Lietuvoje?

Lietuvoje socialiniai tinklai – vienas greičiausiai ir sėkmingiausiai prisitaikiusių reiškinių elektroninėje erdvėje kartu su vaizdo ir pokalbių svetainėmis. Tyrimų duomenimis, mūsų šalyje socialiniais tinklais naudojasi 60 proc. interneto vartotojų.

Nuo 2009 m. Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjęs „Facebook“ ne tik iš naujo surikiavo rinkos žaidėjus, bet ir praplėtė bendravimo internete galimybes: „išmokė“ auditoriją dalintis mintimis, interneto turiniu, asmenine informacija ir pan. Nuo 2010 m. rudens „Facebook“ išlaiko lyderio pozicijas tarp socialinių tinklų svetainių mūsų šalyje – joje bent kartą per savaitę teigia apsilankantis daugiau nei kas trečias interneto vartotojas. Nuo praėjusių metų „Facebook“ lankytojų iš Lietuvos išaugo dešimtadaliu.

TNS LT atlikto tyrimo duomenimis, šiandien 77 proc. „Facebook“ lankytojų mūsų šalyje bendrauja su šeimos nariais, draugais ir kolegomis, daugiau nei kas antras seka naujienas, stebėdamas savo draugų paskyras, komentuoja jų turinį. Tik 11 proc. šio socialinio tinklo narių skelbia informaciją verslo tikslais.

Įdomu tai, kad iš visų interneto vartotojų „Facebook“ tinklo lankytojai dažniau perka internete. Tai daro kas antras arba 44 proc. „Facebook“ lankytojų iš Lietuvos. Palyginimui – trečdalis visų interneto vartotoju naudojasi el. prekyba.

Pirkimas internete auga

Per pastaruosius dvejus metus pirkimas internete labiausiai populiarėjo tarp jaunų Lietuvos interneto vartotojų. 20-29 metų amžiaus grupėje jis išaugo nuo 36 iki 45 proc., o 30-39 metų amžiaus grupėje – nuo 27 iki 43 proc. Tarp vyresnių interneto vartotojų šis rodiklis auga nuosaikiau ir netolygiai.

Interneto prekyboje mūsų šalyje šiuo metu paklausiausios reto naudojimo prekės, dažniausiai tai apranga, elektronikos prekės. Viena geriausiai išvystytų paslaugų – bilietų prekyba. Naujausiais duomenimis, labiausiai išpopuliarėjo drabužių, batų ir aksesuarų pirkimas internete. Per dvejus metus perkančiųjų šios grupės prekes išaugo daugiau nei dvigubai. Lietuvoje internete kol kas visiškai neužpildyta greito vartojimo prekių niša. Pamažu tai bando daryti prekybos centrai ir ekologiškų prekių parduotuvės.

Kada Lietuvoje sulauksime „Buy“?

Lietuvių pirkimas internete vis dar nėra reguliarus, tačiau įsigyjančių prekes elektroninėje erdvėje bent kartą per mėnesį per pastaruosius dvejus metus išaugo dvigubai. Kol kas dauguma perka bent kartą per pusę metų ir rečiau. Panašu, kad ateityje pirkimas internete dažnės ir bus reguliaresnis.

Kalbėti apie f-komercijos atėjimo į Lietuvą perspektyvas dar anksti. Laikas parodys, kada sulauksime šios platformos adaptacijos Lietuvoje. Tačiau akivaizdu, kad Lietuvos interneto auditorijos elgsena bei poreikiai keičiasi ir gali būti, kad netrukus šalia pasirinkimo „Patinka“ išvysime ir „Pirkti“.

Kontaktai:

TNS LT
t +370 5210 6600,
f +370 5210 6601,
M.Valančiaus g. 1A / V.Mykolaičio-Putino g. 10A,
03155 Vilnius
Siųsti žinutę